Pereiti prie turinio

Celiakija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Gliuteno turintys produktai skatina celiakijos patogenezę.

Celiakija (coeliakia < sen. gr. koiliakos – pilvo, susijęs su pilvu, žarnynu), gliuteninė enteropatija, lėtinė žarnyno liga.[1]

Etiologija ir patogenezė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šią autoimuninę ligą provokuoja baltymas gliutenas arba glitimas. Valgant glitimo turinčius produktus aktyvinama organizmo imuninė sistema, pažeidžiami plonosios žarnos gleivinė, gaureliai. Dėl plonosios žarnos pažeidimo sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Svarbu celiakijos netapatinti su jautrumu glitimui, glitimo netoloravimu. Asmenims netoleruojantiems glitimo gali pasireikšti simptomai būdingi celiakijai, tačiau jų žarnyno gleivinė gali būti nepažeista [2] . Netaikant gydymo ir mitybos pokyčių celiakija gali skatinti ir kitų būklių atsiradimą (1 tipo cukrinio diabetą, išsėtinę sklerozę, Diuringo dermatitą, anemiją, osteoporozę, nevaisingumą, epilepsiją, širdies ligą, žarnų vėžį)[3]. Pacientai celiakija suserga vaikystėje ir suaugę. Tiksli priežastis vis dar nežinoma.[3]

Celiakijos sukelto Diuringo dermatito patogenezės schema
Gliuteno poveikis plonąjai žarnai
Autoimuninės ligos, susijusios su celiakijos patogeneze[4]
Autoimuninė liga Celiakijos paplitimas
Anemija 12-69 %
Autoimuninis hepatitas 2 %
Autoimuninis tiroiditas 26 %
Lėtinis nuovargio sindromas 2 %
Diuringo dermatitas 25%
Down’o sindromas 12%
Gliuteno ataksija 10-12%
Idiopatinė dilatacinė kardiomiopatija 5.7%
Jaunatvinis idiopatinis artritas 1.5-6.6%
Kepenų ligos 10%
Limfocitinis kolitas 15-27%
Mikroskopinis koloitas 4%
Periferinė neuropatija 10-12%
Pirminė biliarinė kepenų cirozė 3%
Sjögren’s sindromas 3%
1 tipo cukrinis diabetas 8-10%
Idiopatinis nevaisingumas 12%

Morfologiniai pokyčiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Histopatologiniai žarnų gleivinės pokyčiai

Celiakijos metu matomi pakitimai dvylikapirštės žarnos ar tuščiosios žarnos biopsijose. Histologiniai požymiai, patvirtinantys CD diagnozę, yra gaurelių ir (arba) kriptų architektūriniai pokyčiai, lamina propria ląstelių tankio padidėjimas ir intraepitehalinių limfocitų (IEL) skaičiaus padidėjimas [5].

Celiakijos sukelti emalio pažeidimai

Yra žinoma daugiau nei 200 celiakijos simptomų, kurie gali pasireikšti virškinimo sistemoje ar kitose kūno dalyse.

Celiakijai būdingi klinikiniai simptomai [3]
Vaikams būdingi simptomai Suaugusiems būdingi simptomai
Virškinimo sutrikimai dažniau pasireiškia kūdikiams ir vaikams:
  • Pilvo pūtimas ir skausmas
  • Nerimas ir depresija
  • Dėmesio stokos / hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)
  • Mokymosi sutrikimai
  • Lėtinis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
  • Dantų emalio pažeidimas
  • Uždelstas brendimas
  • Nuovargis
  • Dujų kaupimąsis
  • Galvos skausmai
  • Geležies stokos anemija
  • Irzlumas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Blyškios, nemalonaus kvapo išmatos
  • Traukuliai ir raumenų koordinacijos stoka
  • Sutrikęs augimas
  • Sumažėjęs svoris
Dažniausi suaugusiųjų simptomai yra šie:
  • Pilvo skausmas
  • Pilvo pūtimas ir dujų kaupimąsis
  • Kognityvinės funkcijos sutrikimai
  • Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
  • Depresija ir nerimas
  • Nuovargis
  • Galvos skausmai ar migrena
  • Geležies stokos anemija
  • Niežtintis, pūslinis odos bėrimas (herpetiformis dermatitas)
  • Sąnarių skausmas
  • Mėnesinių ciklo sutrikimai
  • Burnos opų atsiradimas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Osteoporozė ir osteomaliacija
  • Periferinė neuropatija
  • Sumažėjęs blužnies funkcionavimas (hiposplenizmas)
  • Sumažėjęs svoris

Pasaulio gastroenterologijos organizacijos duomenimis, celiakija gali būti suskirstyta į tris rūšis: klasikinę, neklasikinę ir besimptomę celiakiją.

  • Sergant klasikine celiakija, pacientams pasireiškia malabsorbcijos požymių ir simptomų, įskaitant viduriavimą, steatorėją (blyškią, nemalonaus kvapo, riebios išmatos) ir vaikų svorio mažėjimą arba augimo sutrikimą.
  • Sergant neklasikine celiakija, pacientai gali turėti lengvų virškinimo trakto simptomų be aiškių malabsorbcijos požymių arba nesusijusių simptomų. Jie gali kentėti nuo pilvo pūtimo ir skausmo ir (arba) kitų simptomų, tokių kaip: geležies stokos anemija, lėtinis nuovargis, lėtinė migrena, periferinė neuropatija (dilgčiojimas, tirpimas arba skausmas rankose ar kojose), nepaaiškinama lėtinė hipertransaminazemija (padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas), sumažėjusi kaulų masė, vitaminų (folio rūgšties ir B12) trūkumas, vėlyvos mėnesinės / ankstyva menopauzė ir idiopatinis nevaisingumas, dantų emalio defektai, depresija ir nerimas, herpetiformis dermatitas (niežtintis odos bėrimas) ir kt..
  • Sergant besimptome (tyliąja) celiakija pacientai nusiskundimų neturi, tačiau vis tiek patiria plonosios žarnos gaurelių atrofijos pažeidimus. Tyrimai rodo, kad nors tokios grupės pacientai manė, kad simptomų nejaučia, tačiau po griežtos dietos be glitimo jie pranešė apie geresnę savijautą ir sumažėjusius rūgšties refliukso, pilvo pūtimo, pūtimo ir vidurių pūtimo simptomus.

Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda išvengti papildomų autoimuninių būklių atsiradimo[3]. Testų metu 1 tipo diabetas, autoimuninė kepenų liga, Hashimoto tiroiditas, psoriazinis ar reumatoidinis artritas bei širdies nepakankamumas gali sukurti klaidingi teigiamo testo rezultatus.

Amžius, nustačius diagnozę Papildomos autoimuninės ligos atsiradimo tikimybė
2-4 m. 10,5 %
4-12 16,7 %
12-20 27 %
>20 34 %

Atliekami tyrimai ir testai:[3]

  • Bendras kraujo tyrimas (stebimas antikūnių, susijusių su glitimo baltymu, kiekis)
    • Audinių transglutaminazės IgA antikūniai (tTG-IgA) ir IgA antikūniai
    • Deamiduotų gliadino IgA ir IgG antikūniai (2 metų ir jaunesniems vaikams)
  • Kiti testai
    • IgA Endomizinis antikūno (EMA) testas (specifiškiausias celiakijos tyrimas, brangus palyginti su tTG-IgA testu, paprastai jis skirtas sunkiai diagnozuojamiems pacientams).
    • Bendras serumo IgA kiekis
    • Deamiduotas gliadino peptido (DGP IgA ir IgG) kiekis
    • Vaizdo kapsulės endoskopija (VKE)
    • Žarnyno riebalų rūgštis surišantis baltymo (I-FABP) tyrimas
    • Rentgenologinis ištyrimas

Gydymo principai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienintelis celiakijos gydymo būdas – visą gyvenimą laikytis griežtos dietos be glitimo režimo t. y. vengti maisto produktų ir gėrimų, kuriuose yra glitimo baltymo, kurio yra kviečiuose, rugiuose, miežiuose. Jungtinėse Amerikos Valstijose produktai gali būti ženklinami kaip be glitimo, jei juose yra mažiau nei 20 ppm glitimo.[3]

Glitimo turintys produktai[6]

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • duona
  • makaronai
  • javai
  • sausainiai
  • krekerių
  • pyragai
  • padažai

Glitimo neturintys produktai[6]

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • sūris
  • sviestas
  • pienas
  • vaisiai
  • daržovės
  • mėsa
  • žuvis
  • bulvės
  • ryžiai
  • ryžių makaronai
  • ryžių, kukurūzų, sojų ir bulvių miltai
  1. Celiakija.www.vle.lt. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/celiakija/
  2. WebMD. What Is Celiac Disease? 2017. Prieiga per internetą: https://www.webmd.com/digestive-disorders/celiac-disease/celiac-disease
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 What is Celiac Disease? Celiac Disease Foundation. Prieiga per internetą: https://celiac.org/about-celiac-disease/what-is-celiac-disease/#:~:text=Untreated%20celiac%20disease%20can%20lead,conditions%20like%20epilepsy%20and%20migraines%2C
  4. Blood. 2007 Jan 15; 109(2): 412–421, Biomed Res Int. 2013; 2013: 127589, Expert Rev Gastroenterol Hepatol. 2010;4(6):767-780, PMC 2009; 55:349–365, Gut 49.4 (2001): 502–505, Ravelli, Lancet; 2007, 369(9563):767-78, Bai, et al. “World Gastroenterology Organization Practice Guidelines:.” World Gastroenterology Organization.
  5. Oberhuber G. Histopathology of celiac disease. Biomedicine & Pharmacotherapy. 2000 Aug 1;54(7):368–72. Prieiga per internetą: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0753332201800032#:~:text=Histologic%20features%20supporting%20the%20diagnosis,an%20increase%20in%20IEL%20counts.
  6. 6,0 6,1 NHS Choices. Treatment – Celiac disease. NHS. 2019. Prieiga per internetą: https://www.nhs.uk/conditions/coeliac-disease/treatment/